Gilus žvilgsnis — kelias į vidinę laisvę
Gilus žvilgsnis — tai žvilgsnis į save. Tai būdas arba savityros metodas, leidžiantis sutikti tai, kas pasireiškia šią akimirką. Procesas vyksta dialogo forma, klausiant labai paprastus ir tiesioginius klausimus ir laukiant ateinančio atsakymo.
Gilus žvilgsnis atskleidžia pasąmoningai veikiančias programas. Gilios programos, trukdančios laisvei ir gyvenimo džiaugsmui švelniai nukrenta, kai joms suteikiamas sąmoningas dėmesys.
Man labai patinka dirbti su šiuo metodu, nes tai iš tiesų efektyvu. Net vienos sesijos užtenka, kad būtų patirta gili transformacija.
Jei jauti užstrigimą ir nežinai kaip jį paleisti, naudojantis šiuo metodu gali pažvelgti į trukdžius ir išsilaisvinti. Tai darbas su energija, po kiekvienos sesijos jaučiasi energetinis pokytis.
Tam, kad išmokti šio metodo, geriausia patirti jį per sesijų kursą. Kiekviena sesija atskleidžia gilesnius procesus, kurių metu pamatomos vis dar besislepiančios programos.
Susitinkant sesijai kartą į savaitę, aš galiu paremti tave kelionėje iš įtampos į lengvumą. Žinant kaip sutikti bet kokias situacijas ir iškilusias emocijas, švelniai ir su meile, visa gyvenimo patirtis tampa lengvesnė ir lygesnė. Tai labai paprasta praktika, turinti daug transformuojančios galios, lengvai pritaikoma kasdieniniame gyvenime.
Jei pasirinksi dirbti su manimi, gali tikėtis didelio pokyčio tame, kaip matai save, savo protą, širdį, kūną, pasaulį. Tapęs šios technikos meistru išmoksi rasti taiką ir vidinę ramybę, kuri visada yra čia.
Gilus žvilgsnis padės tau atkurti vidinį balansą, išgirsti savo paties vidinę išmintį ir paruoš tave gyvenimui pilnatvėje, laisvai ir be baimės. Tai kelias į džiaugsmą gyvenimu ir natūralumą.
Pirmiausia šį metodą naudojau pati sau, vėliau su draugais ir nepažįstamais žmonėmis. Nuostabu matyti vidinius proto mechanizmus.
Protas apsaugoja širdį. Šios kilnios užduoties metu jis susimaišė ir pradėjo kentėti. Vietoj to, kad atrasti pagrindinę priežastį ir ją paleisti, protas kūrė vis daugiau ir daugiau apsaugos struktūrų, norėdamas apsaugoti širdį nuo skausmo, tačiau tai tik didino skausmą.
To pasekoje širdis susitraukė, jautėsi maža, sužeista ir beviltiška. Viskas, ko nori širdis – tai jausti meilę. Ji gali laisvai mylėti, bet protas ją saugo nuo galimo skausmo. Kartais protas saugo neatsižvelgiant į tai, ar ta apsauga padeda, ar kelia dar daugiau įtampos. Širdis taikoje, kai ji jaučiasi išsiplėtusi, beribė, neribota sąlygomis, kai ji myli ką myli ir džiaugiasi tuo jausmu.
Jei klausai ir girdi, ko protas ir širdis iš tikrųjų nori, jei užvedi vidinį dialogą su jais, galiausiai mazgai atsiveržia ir įtampos ištirpsta.
Lieka atvirumas ir leidimas viskam būti bei taika su tuo, kas yra.